Baltas tėviškės vieškelis

Venta aukštupyje – labai rami lygumų upė. Bet Kalniškiuose kalnelių yra. Nuo Cedroniškės pamiškės kalvelių ir nuo Skaisgiryje pasislėpusio Vizgirdo kalno galima pamatyti ir Ventos tėkmę, ir tolimus Tolučių bei Pelenių kaimelius už upės. Gi nuo gretimo Šilkalnių kaimo kalno šviesią dieną puikiausiai matosi legendinio Šatrijos piliakalnio kupra. Tokie kartais net atsitiktinai atsirandantys horizontai gal kiekvieną tolimą kaimelį priartina prie mūsų krašto. Visi esame čia.

Šios knygos autorius tikisi, kad gimtojo Kalniškių kaimo vargai bei džiaugsmai bus visiems suprantami. Labai svarbu vis ir vis atsigręžti į tą senovę, kurią patys dar prisimename. Juk gali būti, kad niekada nesibaigiantys vargai yra archetipiniai, kad nereikia bandyti jų išvengti... Ilgaamžiškumo teoretikai nesureikšmina nei likimo, nei genetikos, dabar jie siūlo labai paprastą dalyką: gyventi reikia mokytis. Ir niekada nevengti sunkumų, juk kiekvienas gali turėti savąjį Everestą.