Ardymas

“Intelektualiąją eseistiką buvau savaip palaidojusi – šiandien tą žanrą išstūmė publicistika, proza, monografija. Vis dėlto Aušra Kundrotaitė rašo kaip tik ją – įpindama nuorodų į filosofiją, teologiją, kitas religijas. Ispanija, daugiakultūriškumas, skvotai, kūno patirtys, nuoširdus taikos troškimas – visa tai dera mąstyme, kuriame Dievas nėra vien tik baudžiantis vyras. Tai ta krikščionybė, kuria norisi sekti.“ – Giedrė Kazlauskaitė, rašytoja „Gimiau 1986 m. Vilniuje. Pirmąjį tekstą – eilėraštį apie dantistę – publikavau septynerių ir nuo tada, matyt, visada šiek tiek galvojau apie save kaip apie rašytoją. Poete netapau, bet meilė literatūrai neišblėso. Baigiau filologijos studijas Vilniaus universitete, keletą metų galynėjausi (nesėkmingai) su disertacija. Gyvenime teko ir skvotinti, ir nuomotis, ir mėnesiais keliauti, ir palaikyti itin sėslią monotonišką rutiną. Šie neva priešingi dalykai yra kur kas panašesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Rinktinėje publikuojami tekstai aprėpia penkerių metų laikotarpį ir buvo parašyti Madride, mano antruosiuose namuose. Čia turiu savo kambarį, verčiu knygas ir, svarbiausia, auginu sūnų. Rašau, kad atrasčiau save, kitą, Dievą. Nebijau, kad gali nepavykti. Esė yra mano meilės kalba.“ – Aušra Kundrotaitė.