Legendinio poeto poezijos sutelktinė: vienoje knygoje publikuojamos visos trys, anksčiau išleistos eilėraščių knygos.

Dabartinės lietuvių poezijos visumoje Edmondas Kelmickas išsiskiria. Studijavęs ne filologiją, o mediciną, atvykęs iš Klaipėdos į Vilnių, literatūros mokslus ėjo gorkynėje – tuometinės Gorkio gatvės kavinėse. Jaunosios kartos poetai ten ne tik gėrė, bet ir skaitė vieni kitiems savo poeziją, diskutavo apie literatūrą, dalijosi jiems svarbiomis knygomis. E. Kelmickas susidomėjo meno kolekcionavimu, įsteigė antikvariatą, dirba šį darbą profesionaliai. Pirmą poezijos knygą „Durys už durų“ išleidęs 1983 m., nesistengė nei piršti savo publikacijų, nei gausinti knygų (jų vos keletas). Iš jų išskirčiau sonetų vainiką „Žiemos parafonija” “ (1997). Būdamas tartum literatūros šešėlyje, niekam nesipiršdamas, rašo aukštos klasės lyriką ir, jeigu kas viešai pakalbina, įdomiai, savitai ir esmingai kalba apie literatūrą. Tokio būdo rašytojas gali bet ką iškrėsti!

Valentinas Sventickas

Edmondas Kelmickas – toks mūsų Arthuras Rimbaud, jaunystėje – bohemiškas bastūnas, brandžiam amžiuj metęs poezijos rašymą ir tapęs antikvaro pirkliu, bet ir filosofas peripatetikas, kurio pasaulio aiškinimas niekada neatitolo nuo ποίησις (poiēsis). Šioje rinktinėje – trys nesenstantys nesenstančios jaunystės poeto rinkiniai. Netikėta pažintis su senu pažįstamu.

Antanas A. Jonynas